- žlibakis
- žlìbakis, -ė smob. (1) Š, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, Grdm, Kl, žlibãkis (2) KŽ, Užv, Pc, žlibakỹs, -ė̃ (3b) Š, Rtr, KŽ 1. kas žlibų akių, menkai mato: Tokiam žlìbakiuo i špygą po nose gali kišti, ans vis tiek nematys Slnt. Ką ans matys, toks žlìbakis! Šv. Eik eik, žlìbaki, a nematai? End. Tu žlibãki, sako, i neprigirdi Šts. Tos akelės menkos, žlibakiùkas, ir gana Kv. Abudu [langu] kai kur išmuštais stikliukais, eglinėmis skalomis užtaisytais, buvo lyg žlibakiai prisimerkę Vaižg. 2. prk. kas neapdairus: Ką tas žlìbakis galia rasti: ieško, nė pats nežino ko Vvr. Kur žmogus sutižęs, tą ir vadino žlìbakiu Kl. Tokiam žlìbakiuo blogai ant svieto gyventi Kal.
Dictionary of the Lithuanian Language.